Mielas keliautojau,
Vasaros santaupos nukeliavo į naujų namų ir
nuotykio investicijas. O Tromsė – nuotykis dėl nuotykio. Regis, laiptelis po
laiptelio, jie gaudo svajones ir gyvena taip, kaip kalbėdavo sau po žvaigždėtu
dangum. Tik vienas svajones vija kitos, dar didesnės svajonės.
Ir štai jie čia! Poliarinės nakties, šiaurės pašvaisčių, sniego ir 300 šunų draugijoje.
Kaip ir kiekvienoje naujoje vietoje viskam
reikia laiko. Laiko prisijaukinti dar nepažintą kraštą, žmones, naujus namus,
naują darbo vietą ... Laiko stebėti ir susivokti, kur ir kaip dedi pirmuosius
žingsnius tarsi kūdikis, besimokantis vaikščioti.
Laikas čia bėga visai kitaip: tik nežinia, ar
todėl, kad jau esi užaugęs, ar todėl, kad du mėnesius nematai pakilusios
saulės. Nors prabėga keli mėnesiai, bet, rodos, kad dar vakar dardėjai per
snieguotąją ir žvarbią Laplandiją ir klaidžiojai kely po sniegą beriančiu Tromsės dangum. Kai
galvoji, kad pirmadienis, bet iš tikrųjų jau šeštadienis, 25 –ta, o ne 20-ta
diena.
Tromsø Villmarkssenter – prieglobstis
naujiesiems Karinos ir Tado namams kemperiui Vėžliukui Budai. Nauji namai -
naujos pamokos! Kai prisilieti prie minimalizmo idėjos ir savo ratuotame namelyje turi
mažiau daiktų, bet visko, ko reikia. Ne visada patogiai, bet jaukiai. Ne visada
šiltai, bet išmoksti džiaugtis +15 laipsnių šilumos ir šoki iš laimės +18-oje. Kas galėjo pagalvoti, kad
šie du svajotojai žiemą ne tik prisieks amžiną meilę vienas kitam, bet dar ir apsigyvens
(kad ir laikinai) šiaurėje, namelyje ant ratų? Regis, meilė žiemai jų šeimoje
auga kaip eksponentinė kreivė.
Poliarinė naktis čia ne tokia jau ir naktis.
Kai tikiesi 24 valandų nakties per parą du mėnesius, iš tiesų gauni kelias
valandas prieblandos dienos metu. Žinai
ir jauti, kad kažkur ten saulė šviečia. O sausio pabaigoje verki pamatęs
pirmuosius saulės spindulius ir su šypsena visų klausinėji, ar jie jau matė
saulę.
Pamatę Aurora Borealis jie šokinėja iš
džiaugsmo, šūkauja ir baksnoja pirštais. Taip ir ne kitaip norisi reaguoti į
šokančią, mirguliuojančią, spalvas keičiančią, per visą dangų besidriekiančią
ir per keletą minučių nuslūgstančią šiaurės pašvaistę. Ji tarsi dangaus artistė
atlieka savo pasirodymą ir iškeliauja.
Dar gali įsivaizduoti, kad danguje dailininkas su teptuku beria žaliai
rožinius potėpius. Gidai turistams sako, kad Aurora Borealis pasirodo
ypatingiems žmonėms, nes ne kasdieną gali ją išvysti šokančią. Šiek tiek ilgiau
pagyvenus ir išpuikus tik ir lauki ypatingai šokančios pašvaistės, nes per
dangų keliaujantis tiesiog žalias debesis nebe taip įspūdingai atrodo.
Trys šimtai įvairiaspalvių Aliaskos haskių! Ne tipinių mėlynakių Sibiro haskių ir ne milžiniškų malamutų, o atletiškų Aliaskos haskių. Kai kurie
gali būti panašūs netgi į jūsų mylimą šunelį. Įėjus į šunų teritoriją iš savo
simetriškai sustatytų būdų išlenda dėmesio ir paglostymų trokštantys haskiai.
Kiekvienas stengiasi Tave prisišaukti prie savęs ir gauti kuo daugiau tavo
dėmesio.
Karina ir Tadas dirbo tikrai šaunioje
komandoje. Užimto sezono metu čia darbavosi apie 80 žmonių. Netgi centro šeimininkai Tove ir Torkil
kartu su visais dirbo kaip vienas.
Žinoma, su visais nespėsi ir nenorėsi susidraugauti. Tačiau apie 10-15 žmonių, su kuriais bendravai ir dirbai diena iš dienos tikrai išliks
atminty.
Penki mėnesiai ir rudenį pakeitė pavasaris.
Pavasaris, kai artimieji ir draugai džiaugiasi bundančia gamta ir saulutės
šiluma Lietuvoje. Tačiau čia, Tromsėje, pavasaris kiek kitoks. Tiksliau,
visiškai kitoks! Pavasaris čia – saulėta žiema!
Keletas dienų saulėtame sniege. Dar daugiau dienų sningant
ir galvojant, kiek sniego ir ledo reikės nukasti nuo Vėžliuko Budos prieš
išvažiuojant.
Penki mėnesiai ir atėjo laikas keliauti toliau.
Su penkių mėnesių patirtimi ir žiniomis gyvenant Šiaurėje ir namelyje ant ratų.
Su įveiktais iššūkiais visiškai naujoje ir nepažįstamoje vietoje. Su širdy
įstrigusiais naujais žmonėmis. Su nauju šeimos nariu Saturnu. Ir naujais nuotykių planais galvoje. Taip
Karina ir Tadas palieka šią penkiems mėnesiams namais tapusią vietą – Tromsø Villmarkssenter.
Nuotykių įkvėptos,
Vilnonės kojinės kelyje
Ingus Rutulis
Johannes Gerstein
Quentin Chapelle
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą